Antradienis, lapkričio 12, 2019
  • Telšiai
  • Telšių Žemaitės gimnazija
  • Telšių Žemaitės gimnazija
  • Telšiai
  • Telšių Žemaitės gimnazija
  • Telšių Žemaitės gimnazija

Susitikimas su kalbininke, VU dėstytoja Loreta Vaicekauskiene

DSC 0077 Small„Skundai, kad ateinanti karta daro ką nors prasčiau, be kita ko, ir blogiau kalba, rašo, yra susiję ne su kalbos raida, bet su įsitikinimu, kad praeitis buvo geresnė, o ateitis bus tik blogesnė. Kolegos kalbininkai užsienyje yra radę labai daug dokumentacijų, kad tokių skundų, ypač seno rašto kalbomis, buvo dar Romos imperijos laikais ar anksčiau. 

   Jų buvo XVII, XVIII, XIX a. Na, o pasižiūrėjus kelių dešimtmečių duomenis, galima sakyti, kad lygiai taip pat jaunimu skundėsi sovietmečiu, šiuolaikiniu jaunimu skundžiamasi ir dabar. Kalbos raida neturi įtakos. Kalba yra mums duota gamtos ir mūsų kuriama, todėl negali eiti link susinaikinimo. Jei raida būtų bloga, tai išeitų, kad mes prieš kelis šimtus metų būtume negalėję susikalbėti, bet taip neįvyko. Šių dienų situaciją palyginkime su laikotarpiu prieš 100 metų, kai buvo daug neraštingų žmonių (nemokėjo vardo parašyti, laišką paskaityti nešdavo kitam). 

   Kaip galime šiandienos pasaulį vadinti ne tokiu raštingu? Mes rašome gerokai daugiau rašytinių tekstų, dėl to atsirado daugybė naujų sričių, yra daug terpių komunikuoti raštu. Seniau egzaminai buvo laikomi žodžiu, dabar viskas vyksta raštu. Ar žmones, kurie daugiau rašo, kuria daugiau tekstų, galima vadinti neraštingais? Tikrai ne. Tai, ką mes vadiname neraštingumu, turi labai siaurą prasmę – nesilaikymas Lietuvių kalbos komisijos normų“, - tokias mintis Telšių Žemaitės gimnazijos mokiniams penktadienį (2019 05 10) išsakė Lietuvių kalbos instituto vyresnioji darbuotoja, VU dėstytoja dr. Loreta Vaicekauskienė, pakviesta skaityti paskaitą apie jaunimo kalbą. Po paskaitos lektorė susitiko su Žemaitės gimnazijos ir kitų rajono mokyklų mokytojais ir kalbėjosi apie raštingumo sampratą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Dalia Pabrėžienė

Gimnazistai dovanojo karpiams gyvybę ir laisvę

karpis SmallŠiemet jau keturioliktą kartą, nušvitus gegužės saulei, Žemaitės gimnazijos japonų kalbos ir kultūros būrelio „Nihon“ nariai bei II c klasės gimnazistai, mokytojos Elės Kakanauskienės paraginti, atliko tradicine tapusią akciją – surinko šiek tiek pinigų (100 eurų 65 centus) , išpirko iš „Maximos“ parduotuvės akvariumo dvidešimt septynis mirčiai pasmerktus karpius ir juos paleido į Masčio ežerą tradicinėje vietoje – prie tiltelio per Telšės upeliuką.

Tai darydami jie prisiminė Tekančios saulės šalį – Japoniją . Šioje šalyje karpis yra laikomas vyriškumo simboliu ir yra karių – samurajų gerbiama žuvis. Ji – japonams šventa. Per Koinobori šventę (ji vyksta gegužės 5 dieną) japonų šeimos, kuriose auga berniukai, puošia savo namus karpių formos aitvarais – tiek aitvarų, kiek šeimoje auga berniukų.

Kiekvienas gyvas padaras turi teisę gimti, gyventi ir būti laisvas. Juo labiau neturėtų būti kankinamas, kaip kankinami karpiai didžiųjų prekybos centrų akvariumuose. Žuvys nebylios, tačiau apdraskyti karpiai akvariume – mirties kameroje atrodo liūdni ir išsigandę. Kas gali pasakyti, kad jie nejaučia savo likimo? Pasak mokytojos , buvo labai liūdna palikti Maksimojeakvariume keturis paskutinius karpius žinant, kas jų laukia...

Dvidešimt septyni – rekordinis skaičius. Prieš tai daugiausia karpių gimnazistai buvo išpirkę 2016 metais – dvidešimt du. Mokytoja Elė džiaugėsi, kad akcijoje jau dalyvavo šimtai gimnazistų - vieni aukojo pinigus, kiti nešė karpius į ežerą ir dovanojo gyvūnams pačias brangiausias dovanas – gyvybę ir laisvę.

Gimnazistai nėra abejingi gimtajai kalbai

Gegužės 7 – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ją būrys mūsų gimnazistų paminėjo dalyvaudami antrojoje internetinėje Lietuvių kalbos draugijos viktorinoje. Viktorina paskatino prisiminti ir pasikartoti, ką žinome apie savo kalbą ir literatūrą, apie savo rašytojus ir kultūros žmones. Daug klausimų buvo orientuota į tai, kad 2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto, Prezidento Antano Smetonos, Žemaitijos, Pasaulio lietuvių ir Vietovardžių metais. Kaip sekėsi mūsų gimnazistams, paaiškės vėliau. Kol kas Lietuvių kalbos draugija savo svetainėje paskelbė dalyvavusiųjų statistiką: į viktorinos klausimus atsakė 541 dalyvis iš 16 šalių, iš Lietuvos gyventojų aktyviausi buvo vilniečiai (71) ir Telšių miesto gyventojai (67). Įdomiausia, kad būtent tiek mokinių dalyvauti viktorinoje sutelkė lietuvių kalbos mokytoja S. Albrikienė. Taigi mūsų gimnazistai padirbėjo už visus Telšius!

Perskaityti V. Mačernio „Pavasario sonetai“

DSC 0054 SmallGegužės 7 d. II b klasės gimnazistai su klasės vadove Rosita Gaižauskiene susirinko prie poeto V. Mačernio paminklo atversti knygą ir skaityti kartu poeto „Pavasario sonetus“. Gimnazistai prisiminė jaunojo poeto aktyvią literatūrinę veiklą gimnazijoje ir paminėjo akciją – „Lietuva skaito!“


Šių metų akcija "DAROM "

Prie kasmetinės aplinkos švarinimo akcijos prisijungė ir mūsų gimnazijos mokiniai bei mokytojai. Šį kartą gimnazistams teko rinkti šiukšles ruože nuo Germanto akmens iki Šiaulių plento. Ši 3 km atkarpa tik iš pradžių atrodė ilga – pasidaliję į tris grupes, mokiniai su mokytojomis L. Mušinskiene, R. Gaižauskiene ir A. Šviežikiene per porą valandų surinko šiukšles ne tik pakelėje, bet ir iš pakelės miškelių. O „laimikių“ būta įspūdingų. Kaip juokavo gimnazistai, galėjai surinkti visą automobilį - rasti du priekiniai stiklai, apie 20 padangų, tepalų bakeliai, ratlankiai. O kur dar vienkartiniai kavos puodeliai, „bambaliai“, statybinės atliekos, kelio ženklas, namų durys, čiužinys, rūbai... Kažkoks „švaruolis“ miške paliko maišelį su dušo želė, skutimosi putomis, kremu veidui... Gimnazistai sukrovė kalnus šiukšlių net 5 talkos organizatorių nurodytose vietose.

Ačiū talkininkavusiems abiturientams Aušrinei, Gabijai, Einorai, Justei, Aistei, Redai, Airidui, Simonui, Gyčiui, Vaivai, Giedrei, Rugilei, Erikai, Kornelijai, gimnazijos eksprezidentei Eglei, pirmokei Liucijai, mokytojai L. Mušinskienei ir Rapolui ir R. Gaižauskienei.

Geografijos mokytoja A. Šviežikienė

Gimnazistai domėjosi lietuvininkų kultūra

20190410 130253 SmallMažoji Lietuva ir didžioji Lietuva – tolerancijos puoselėjimas daugiakultūriškumui“ - taip pavadintas projektas, kurį vykdė Telšių Žemaitės gimnazijos I a ir I b klasių gimnazistai. Abiejų klasių vadovės (istorijos ir pilietiškumo ugdymo mokytoja Aina Šiaulytė ir anglų kalbos mokytoja Elė Kakanauskienė) surengė susitikimą su Telšiuose veikiančio „Stammtisch“ vokiečių kalbos ir kultūros draugų klubo vadove Nijole Vaičekauske. Ši papasakojo, ką veikia klubo nariai, kaip skleidžia vokišką kultūrą, kur keliauja. Žemaitijos sostinė nemažai bendrauja su Vokietija. Telšiai turi miestą draugą Štainfurto apskrityje, mus dažnai aplanko svečiai iš Vokietijos.

Antrąjį balandžio trečiadienį abi klasės susiruošė į ekskursiją. Aplankė Klaipėdoje esantį Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir dalyvavo edukacinėje pamokoje apie lietuvininkus – Mažosios Lietuvos gyventojus, kurie buvo būrai, prūsų genčių (notangų, bartų, sambių) palikuonys, patyrę germanų kultūros įtaką. Tačiau 1709 – 1710 metais nuo maro didesnė dalis Mažosios Lietuvos gyventojų išmirė – tiek vokiečių, tiek būrų. Taigi stiprią įtaką regionui padarė iš Zalcburgo atvykę germanų kilmės protestantai, kurie atsinešė su savimi pietizmą - Marijos kančios kultą ir griežtą religinį asketiškumą. Mažosios Lietuvos gyventojai pradėjo rengtis juodai, nors iki tol jų rūbai buvo spalvingi.

Prieš apsilankymą muziejuje gimnazistai Klaipėdos dramos teatre pažiūrėjo spektaklį „Pigmalionas“, pastatytą pagal B. Šo pjesę. Išvykoje dalyvavo apie penkias dešimtis TŽG auklėtinių.

Prieš pat atostogas gimnazistai grupėse pristatė įspūdžius, skaidres apie Mažąją Lietuvą ir kultūrų bendravimą. Projektas buvo finansuojamas Iš Telšių savivaldybės biudžeto. Jo paskirtis – pilietinio, tautinio, etninio sąmoningumo skatinimas.

Mokytoja Elė Kakanauskienė

Nauja patirtis ir laimėjimas tarptautinėje olimpiadoje

Kovo mėnesį Sankt- Peterburgo universitetas organizavo tarptautinę rusų kalbos (kaip užsienio kalbos) olimpiadą, kurioje varžėsi dalyviai iš 48 pasaulio šalių. Netgi iš JAV, Australijos, Japonijos. Buvo du olimpiados etapai. Pirmame internetu reikėjo atlikti testą ir parašyti rašinį. Man buvo labai įdomu išbandyti savo jėgas. Kai gavau patvirtinimą, kad patekau į finalą, labai apsidžiaugiau. Finaliniai etapai vyko visose 48 šalyse-dalyvėse, o vertinimo komisija atvyko iš Sankt-Peterburgo. Finale reikėjo atlikti skaitymo, rašymo ir kalbėjimo užduotis. Su užduotimis susidoroti nebuvo man sunku, nes su mokytoja D. Dambrauskiene daug ruošėmės, skaitėme, kalbėjomės įvairiomis temomis. Kalbėjimo užduotys iš anksto buvo įrašinėjamos į diktofoną , o rezultatai paskelbti tik po kurio laiko, balandžio mėnesį. Labai apsidžiaugiau, kad ne tik patekau į finalą, bet ir tapau II vietos prizininke.

Olimpiados metu turėjau galimybę pabendrauti su kitais kandidatais, „pasimatuoti“ savo žinias ir gebėjimus. Dalyvavimas tokioje olimpiadoje padėjo suprasti , jog didžiausias džiaugsmas yra ne pergalė, o pats dalyvavimas. Ši olimpiada man padovanojo didelę patirtį ir norą tobulėti toliau!

Livija Vilkaitė, IIb klasės mokinė

Dialogo diena

Gerbiami Telšių Žemaitės gimnazijos bendruomenės nariai,

kviečiame aktyviai dalyvauti dialogo dienoje šių metų balandžio 25 d., ketvirtadienį.

Darbotvarkė:

  1. 15 – 18 val.: Individualūs I–IV klasių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų), mokinių ir dalykų mokytojų pokalbiai apie vaiko mokymąsi, pažangą (pagal tėvų ar/ir mokytojų pageidavimą). Pokalbiai vyks dalykų mokytojų kabinetuose (bus pateiktas kabinetų planas).
  2. 18 – 18.45 val.: Bendras visų II klasių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas salėje tema „Mokinių individualių ugdymo planų sudarymas pagal vidurinio ugdymo programą“.
  3. Nuo 18.45 val.: II klasės tėvų susirinkimai – pokalbis su klasės vadove nurodytuose kabinetuose.

Gimnazijos administracija

 

 

Gimnazijos himnas

JUBILIEJINIS ZENKLAS 2018

Svečiai

Dabar svetainėje 37 svečiai (-ių) ir narių nėra